Patikrinkite IP

Yra keletas būdų, kaip patikrinti savo IP adresą. Toliau pateikiami keli paprasti metodai: Naudokitės internetinėmis paslaugomis: galite naudoti internetines paslaugas, pvz., „Koks yra mano IP“. Jei žiniatinklio naršyklės paieškos juostoje įvesite „What is my IP“ ir ieškosite, galėsite pasiekti svetainę, kurioje rodomas šiuo metu naudojamas IP adresas. Komandinės eilutės naudojimas („Windows“) arba terminalas („Mac“ / „Linux“): „Windows“ galite patikrinti šiuo metu naudojamą IP adresą atidarę komandų eilutę ir įvedę komandą „ipconfig“. „Mac“ arba „Linux“ sistemoje galite atidaryti terminalą ir naudoti komandas ifconfig arba ip addr. Pavyzdžiui, galite įvesti ip addr show, kad pamatytumėte informaciją, susijusią su jūsų dabartiniu IP adresu. Patikrinkite tinklo nustatymus: taip pat galite patikrinti savo IP adresą kompiuterio ar įrenginio tinklo nustatymuose. Paprastai galite patikrinti informaciją apie tinklą, prie kurio šiuo metu esate prisijungę, meniu „Tinklo ir interneto nustatymai“ arba „Tinklo nustatymai“. Naudokite naršyklės plėtinius: kai kurie naršyklės plėtiniai rodo dabartinį jūsų IP adresą. Įdiegę šiuos plėtinius galite lengvai patikrinti savo IP adresą naršyklėje. Tinklo nustatymai išmaniajame telefone arba planšetiniame kompiuteryje: mobiliajame įrenginyje savo IP adresą galite rasti „Wi-Fi“ arba duomenų ryšio nustatymų meniu. Galite lengvai patikrinti, kurį IP adresą šiuo metu naudojate pasirinkę vieną iš šių būdų:

Kas yra IP adresas?

IP adresas reiškia „interneto protokolo adresą“ ir yra unikalus numeris, identifikuojantis kiekvieną kompiuterių tinkle esantį įrenginį. Šis adresas naudojamas nurodyti duomenų paskirties vietą, kai jie perduodami internetu. Yra dvi IP adresų versijos: IPv4 (4 interneto protokolo versija) ir IPv6 (6 interneto protokolo versija). IPv4 adresas išreiškiamas keturiais 8 bitų blokais, iš viso 32 bitai, ir paprastai rašomas formatu „xxx.xxx.xxx.xxx“. Pavyzdžiui, formatas yra „192.168.0.1“. IPv6 buvo pristatytas siekiant išspręsti IPv4 adresų trūkumo problemą. IPv6 adresai išreiškiami 128 bitais, dažniausiai formatu „xxxx:xxxx:xxxx:xxxx:xxxx:xxxx:xxxx:xxxx“. IP adresai atlieka svarbų vaidmenį nukreipiant duomenis tinkle ir įgalinant ryšį tarp įrenginių. Kiekvienas įrenginys turi visame pasaulyje unikalų IP adresą, kuris leidžia prisijungti prie to konkretaus įrenginio internete.

Skirtumas tarp ip4 ir ip6

IPv4 (4 interneto protokolo versija) ir IPv6 (6 interneto protokolo versija) pirmiausia nurodo IP adresų schemos versijas. Yra keli pagrindiniai šių dviejų versijų skirtumai: Adreso ilgis: IPv4: IPv4 adresas pateikiamas 32 bitais, paprastai susidedančiais iš keturių 8 bitų blokų formatu „xxx.xxx.xxx.xxx“. Todėl iš viso galimi 4 294 967 296 (apie 4 296,7 mln.) adresai. IPv6: IPv6 adresai išreiškiami 128 bitais ir rašomi formatu "xxxx:xxxx:xxxx:xxxx:xxxx:xxxx:xxxx:xxxx". Tai suteikia didžiulę adresų erdvę, maždaug 3,4 x 10^38 adresų. Adreso žymėjimas: IPv4: pirmiausia išreiškiamas dešimtainiais skaičiais, kiekvieną bloką atskiriant tašku. IPv6: išreiškiamas šešioliktaine tvarka, kiekvienas blokas atskirtas dvitaškiu. Adresų paskirstymas ir valdymas: IPv4: iš pradžių į adresų trūkumą nebuvo atsižvelgta, o dėl ribotų adresų IPv4 adresų trūkumas dabar yra rimtas iššūkis. IPv6: sprendžia trūkumo problemas dėl didelės adresų erdvės, palaiko efektyvesnį adresų paskirstymą. Tinklo konfigūracija ir sauga: IPv4: tinklo adresų vertimas (NAT) dažniausiai naudojamas privačiiems tinklams prijungti prie interneto bendrinant ribotą viešųjų IP adresų skaičių. IPv6: sukurta siekiant palengvinti bendrinimą privačiuose tinkluose, todėl NAT gali būti nebereikalingas. IPv6 yra labiau tinkamas šiuolaikiniams tinklo reikalavimams pridedant funkcijų, skirtų spręsti adresų erdvės išeikvojimą ir padidinti saugumą. Tačiau iki šiol ir IPv4, ir IPv6 naudojami vienu metu, ir vyksta perėjimo procesas, siekiant išlaikyti suderinamumą su anksčiau įdiegtomis sistemomis.